- topterėti
- tópterėti, -ėja (-ia Š, NdŽ, KŽ), -ėjo intr. žr. toptelėti:
1. Kadgi man [būtų] tópterėję, kad čia teip yr Trgn. Buvau jau pakluonėj, tik tópterėjo, kad palikau neužrakintas duris Ssk. Nejaugi jums ir galvoje niekam netopterėjo, kad Jonaitis galėjo ten nueiti LzP.
2. Ut, Trgn, Sdk Kap šoko katė nuo pečiaus, tai net tópterėjau Vdš.
3. sušerti, suduoti: Kai aš tau tópterėsiu, tai tu tuoj apsijukosi Žb.
◊ širdiñ (per šìrdį Trgn) tópterėjo kilo nerimas, baimė, bloga nuojauta, mintis: Jam topterėjo širdin I.Šein. Ir tópterėjo širdiñ: ogi da arklys neperkeltas Dgl.
Dictionary of the Lithuanian Language.